Alveolinių procesų ypatumai: struktūra, patologija, diagnostika ir korekcija

Priklausomai nuo augimo proceso ir žmogaus vystymosi greičio, susidaro akytojo kaulo guolis, ant kurio išsidėstę dantys. Ši apatinio ir viršutinio žandikaulio dalis paprastai vadinama alveoliniu procesu (lotyniškas pavadinimas - processus alveolaris).

Struktūrinė struktūra

Proceso metu susidaro specialios įdubos, vadinamos alveolėmis, kuriose yra dantų. Tarpdančių pertvaros dalija alveoles.

Pats kaulo ketera struktūriškai sudaryta iš dviejų sienelių. Pirmoji siena yra lauke. Ji pasukta į skruostus. Antrasis yra viduje ir yra pasuktas į liežuvį. Sienelių paviršius yra sluoksniuotos struktūros, leidžiančios palaikyti įvairaus tipo dantis, kurios gali skirtis savo struktūra.

Žandikaulis

Tai akytojo audinio tipo kaulo dalis, esanti tarp kompaktiškos medžiagos plokštelių. Tokios plokštelės išoriškai primena lankus, tarp kurių yra alveolės su dantimis.

Tarp pačių alveolių yra specialios tarpšulinės pertvaros. Audinių ląstelės nuolat dalyvauja formuojantis ir rezorbuojant kaulus.

Medicininės normos ribose šie procesai turi kompensuoti vienas kitą. Vystymosi ir tiesioginio funkcinio danties darbo metu alveoliniai procesai nuolat prisitaiko prie įvairiausių pokyčių.

Žandikaulio

Apatinis žandikaulis turi simetrišką ir neporinę struktūrą. Savo forma jis panašus į lanką. Struktūriškai tai yra kūnas, alveolinė dalis, kuri yra alveolinis aksonas, taip pat dvi šakos.

Kiekvienoje apatinio žandikaulio pusėje yra aštuoni alveoliniai aksonai. Atsižvelgiant į danties tipą, alveolių plotis, gylis ir kiti parametrai gali labai skirtis viena nuo kitos. Alveolės dažnai būna kūgio formos. Priklausomai nuo dantų šaknų, alveolės gali turėti vieną arba dvi pertvaras.

Alveolėse, kur daugiašakniai dantys, yra pertvaros, skiriančios šaknis. Giliausios yra ilčių alveolės ir prieškrūminiai dantys. Apatinėje dalyje padidėja tarpšaknis ir tarpdančių pertvaros storis. Kiekvienos alveolės pertvara sklandžiai patenka į kempinės tipo medžiagą.

Be to, apatinio žandikaulio alveolių keteros sienelės storis yra šiek tiek didesnis nei viršutinio žandikaulio. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad apatinio žandikaulio ketera yra tankesnė ir mažiau porėta, o tai žymiai padidina jo atsparumą fiziniams sužalojimams. Vieta, kurioje yra gleivinės gumburas, esantis už trečiųjų krūminių dantų, yra vieta, kur baigiasi apatinio žandikaulio alveolinė dalis.

Ypatumai

Kai alveolių aksonų srityje atsiranda tam tikrų skausmingų pojūčių, svarbu atsižvelgti į tam tikrus jų struktūros niuansus. Reikėtų atsižvelgti į fiziologines ir reprodukcines transformacijas, turinčias įtakos alveolių anatominei struktūrai. Tokios transformacijos gali paveikti dantų sieneles, kurios vėliau paveiks alveolių sinusus ir pačias įdubas.

Kauliniai audiniai alveolių aksonų apatinio ir viršutinio žandikaulio srityje nuolat transformuojasi per visą žmogaus gyvenimą. Taip yra dėl fizinio aktyvumo pokyčių, kuriuos patiria dantys. Tokie pokyčiai gali sukelti apendikso lūžį, dėl kurio prireiks jo chirurginės korekcijos.

Žmogaus gyvenimo procese palaipsniui ištrinami dantys, ypač viršutinėje ir apatinėje srityse, kurios dalyvauja kramtant maistą. Be to, laikui bėgant, aprokseminės sritys, esančios tiesiai viena į kitą, yra rimtai pažeistos. Kai kurie pokyčiai alveolių gleivinėje atsiranda dėl fiziologinių dantų mobilumas, kuris provokuoja traumų atsiradimą.

Galimi patologiniai pokyčiai

Medicinos praktikoje odontologai dažnai susiduria su alveolių keteros atrofija. Šios sąlygos gali būti daug priežasčių:

• osteoporozė;
• protezavimo trūkumas;
• traumos;
• kitų priežasčių.

Tokiais atvejais, prieš atliekant protezavimą, būtina atlikti alveolių plastinę operaciją. Yra keletas labiausiai paplitusių metodų. alveoplastika. Kiekvienas iš metodų skirtas padidinti kaulinio audinio storį tose vietose, kur bus atliekamas chirurginis dantų protezavimas.

Kalbant apie alveolių vystymosi sutrikimus, kai kuriais atvejais jie gali turėti įgimtą nenormalią formą arba būti pernelyg didelio dydžio. Tokiose situacijose įprasta naudoti chirurginius korekcijos metodus.

Trauma

Įprasta priskirti prie kaulų keteros sužalojimų:

• alveolių lūžiai;
• sunaikinimas dėl fizinio poveikio;
• fiziologinis senėjimo procesas.

Tokios sąlygos gali atsirasti ne tik dėl išorinių sužalojimų, bet ir dėl silpno įgimto įkandimo. Esant įgimtoms sąkandžio problemoms, rekomenduojama iš anksto pasikonsultuoti su odontologu, kad tokių problemų būtų kuo mažiau. Taigi galima atmesti infekcijų patekimo į atviras alveolių erdves galimybę, o tai dažnai sukelia dantų sunaikinimą ir visišką jų praradimą.

Natūralaus kūno ir ypač žandikaulių senėjimo procese padidėja apendikso sužalojimo rizika. Skilusios alveolės dažniau nei kitos patiria traumų dėl gana trapios struktūros. Norint išspręsti tokias fiziologines problemas, teks kreiptis pagalbos į odontologą, taip pat užsiimti tam tikromis atstatomosiomis procedūromis.

Diagnostika

Įprasto burnos ertmės būklės tyrimo metu odontologas gali nustatyti alveolinio proceso pažeidimus ar patologinius pokyčius. Norint patvirtinti tikslią diagnozę, būtinas papildomas rentgeno tyrimas.

Pirminės apendikso struktūros atkūrimo procesas vyksta ambulatorinio priėmimo metu. Viršutinio ir apatinio žandikaulių struktūrai koreguoti yra keli darbo metodai. Vieną ar kitą gydymo būdą parenka gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į esamą klinikinį vaizdą ir paciento fizinę būklę.

Korekcija atliekama tokiais atvejais:

• alveolių keteros atrofijos diagnozė;
• defektų, atsiradusių dėl traumų, chirurginių intervencijų, taip pat lėtinių ligų, buvimas.

Kai kuriais atvejais procesas gali būti ne tik siauros formos, bet ir netolygus ir net nelygus. Tokiomis aplinkybėmis gydytojas biomedžiagą deda ir ant kaulo, ir po juo, kad suformuotų norimą formą, kad būtų lengviau atlikti tolesnį protezavimą.

Atliekant tokią operaciją, reikia perpjauti dantenas, kad susidarytų norima kaulo forma. Virš padėtos biomedžiagos susiuvamas periostas ir specialių siūlų pagalba sujungiami jo kraštai.

Be kaulinio audinio tūrio didinimo korekcijos procese, prireikus, perteklinės kaulo dalys, gumbai, egzostozės, išsikišę kraštai ir pan. Visa tai padeda sekti procedūrą protezavimas paprastesnis ir efektyvesnis.

Koregavimo procesas

Gydant tokią patologiją medicinos praktikoje, įprasta naudoti tokias procedūras kaip:

1. Skausmingų pojūčių pašalinimas naudojant specialią laidžiojo tipo anesteziją.
2. Antiseptinių vaistų (chlorheksidino) arba žolelių nuovirų naudojimas uždegiminiam audiniui gydyti.
3. Kaulų fragmentų, atsiradusių dėl laipsniško alveolių keteros sunaikinimo, pašalinimas rankiniu būdu.
4. Mobilizacijos veiklos vykdymas.

Chirurginės operacijos apima esamų sužalojimų peržiūrą, aštrių briaunų pašalinimą, uždarant atvirą žaizdą susiuvant gleivinę arba naudojant specialų tvarstį su jodo.

Toje vietoje, kur įvyko audinių poslinkis, prarasto fragmento atkūrimas yra privalomas. Tokiam elementui pritvirtinti naudojamas specialus aliuminio laikiklis. Toks laikiklis tvirtinamas prie dantų kiekvienoje plyšio pusėje. Siekiant užtikrinti reikiamą imobilizacijos stabilumą ir stiprumą, pacientas turi dėvėti smakro diržą.

Tuo atveju, kai, diagnozuodami paciento būklę, gydytojai atskleistų, kad jis turėjo plaktuką dislokacija priekinėje viršutinio žandikaulio dalyje, naudojamas vieno žandikaulio fiksavimo laikiklis iš nerūdijančio medicininio plieno. Jis skirtas pažeistai apendikso daliai pritvirtinti įprastoje vietoje. Toks kronšteinas tvirtinamas prie dantų naudojant ligatūrą ir specialias elastines juostas.

Tokiu būdu sumaišytą gabalėlį galima grąžinti į savo vietą ir saugiai pritvirtinti normaliam gijimui. Jei tokioje vietoje nėra dantų, tuomet juos imituoja patvari dantų plastika. Po to, kai pacientui bus pritvirtintas toks įtvaras, jis turės atlikti antibiotikų kursą ir gydyti specialią hiperemiją.

Korekcija atliekama ne tik esant alveolių keteros atrofijai. Tokia intervencija naudojama defektams, atsiradusiems fizinės traumos fone, pašalinti, naviko neoplazmų pašalinimui ir po osteomielito.

Kartais alveolių ketera turi ne tik siaurą, bet ir gumbuotą bei smailią formą. Tokiais atvejais norimai formai suformuoti įprasta naudoti specialias biomedžiagas.

Tokios operacijos atliekamos specializuotų odontologijos klinikų sienose. Juos pagal implantologo rekomendacijas atlieka patyręs odontologas. Naudojant, korekcija atliekama gana greitai vietinė anestezija.

Po operacijos pacientas turi laikytis paprastų rekomendacijų, kad pooperaciniu laikotarpiu neatsirastų nepageidaujamų reakcijų:

• būtina sumažinti ir, jei įmanoma, visiškai pašalinti bet kokį sunkų fizinį krūvį;
• rekomenduojama mesti rūkyti, nes tabako dūmai gali sukelti sunkių uždegiminių procesų pradžią ir net pūliavimą;
• svarbu stebėti pooperacinę dietinę mitybą: iš dietos reikės pašalinti pernelyg aštrų ir kietą maistą. Taip pat nerekomenduojama valgyti sūraus maisto, karšto ir šalto maisto;
• būtina griežtai laikytis gydytojo rekomendacijų, įkandimo burnos higienos;
• kasdien skalaukite burną žolelių nuovirais, kad paspartintumėte gijimo procesą.

Išvada

Alveolinio proceso korekcija yra pats sunkiausias dantų protezavimo etapas. Kad ši procedūra būtų sėkminga, svarbu kreiptis į kvalifikuotą odontologą, turintį didelę tokių chirurginių intervencijų patirtį.

Taip pat rekomenduojama laiku pasikonsultuoti su gydytoju, jei žandikaulio ir dantų srityje atsiranda skausmingi pojūčiai, kurie padės išgelbėti dantis nuo visiško pašalinimo.

Svarbu atsiminti, kad viso kūno būklė priklauso nuo žandikaulio ir dantų būklės, nes patogeninės bakterijos iš burnos ertmės gali išplisti per žarnyno traktą į kitus organus ir sistemos. Būtent dėl ​​šios priežasties reikia stebėti savo dantų būklę, reguliariai lankytis pas odontologą suplanuotą apžiūrą, laikytis pagrindinių higienos taisyklių ir laiku užpildyti dantų.