Bruksizmas (dantų griežimas ir griežimas) suaugusiems: priežastys ir gydymas

Daugumos įpročių žmogus paprasčiausiai nepastebi savyje, tačiau dažnai pyksta dėl tų pačių pasireiškimų kituose žmonėse.

Vienas iš tokių nemalonių momentų – nevalingas dantų griežimas, medicinos terminologijoje vadinamas bruksizmu.

Rimtas pažeidimas

Bruksizmas suaugusiems ir vaikai vadinama nevalingo dantų suspaudimo būsena, dėl kurios atsiranda girgždėjimas.

Tai gali būti tam tikrų organizme vykstančių procesų ar žalingos priklausomybės, kuri yra daug dažniau, pasekmė. Šis įprotis nekelia rimto pavojaus sveikatai, tačiau sukelia tam tikrų problemų.

Šis nekontroliuojamas dantų griežimas paūmėja naktį, kai žmogus miega, o tai papildomai apkrauna smilkininio apatinio žandikaulio sąnarį.

Girgždėjimo pasekmė taip pat yra emalio pažeidimas, atsipalaidavimas ir dantų trynimas, neigiamas atspindys veido, sąnarių, paties žmogaus ir jo artimųjų emocinėje būsenoje, kurio griežimas trukdo ilsėtis.

Liga yra dažnesnė vaikams, tačiau amžius ir lytis šiuo klausimu neturi reikšmės.

Šiek tiek įdomios statistikos

Remiantis statistika, dažniau kenčia bruksizmas vaikai sulaukus 7 metų - 30-50% (vaikams dažniausiai iki 7 metų problema išnyksta savaime), tuo tarpu suaugusiems toks pat rodiklis yra tik 10-15% visų gyventojų.

Tačiau taip pat daroma prielaida, kad bruksizmas daug dažniau pasireiškia suaugusiems, todėl statistika yra netiksli. Vieniši žmonės, sukandę dantis, net nesuvokia savo būklės, nes neturi kam apie tai papasakoti.

Esant dieninei sutrikimo formai, žmogus pats pastebi jo apraiškas ir stengiasi kontroliuoti savo būklę.

Ligos pobūdis

Kai kurių mokslininkų teigimu, bruksizmas yra miego sutrikimas, pavyzdžiui, somnambulizmas (vaikščiojimas miegu), enurezė, knarkimas, košmarai ir apnėja (kvėpavimo sustojimas miego metu).

Oficialiai ši prielaida nepasitvirtino, nes šis reiškinys nebuvo iki galo ištirtas. Yra siūlymų, kad naktinis dantų griežimas yra atsakas į nevalingą veiklą sapne, kai žmogus sapne kalba, patiria haliucinacijas, yra tarp miego ir pabudimo.

Gerai žinoma, kad bruksizmas pasireiškia agresyviems žmonėms, kurie bando slopinti pyktį, taip pat piliečiams, linkusiems į stresą ir emocinį stresą, kuris dažnai susijęs su darbo veikla. Bet kokiu atveju griežimas dantimis naktį gali turėti rimtų pasekmių.

Kas sukelia dantų griežimą?

Dantų griežimas yra nesavarankiška liga. Tai tik rodo psichologinius ar fiziologinius organizmo sutrikimus.

Jei suaugusiam žmogui nustatomas bruksizmas, prieš pradedant gydymą, būtina atlikti išsamų tyrimą, kad būtų nustatyta priežastis, kuri išprovokavo pateiktą patologiją.

Fizinės priežastys apima:

• netinkamas sąkandis;
• trūksta arba yra papildomų dantų;
• netinkama smilkininio apatinio žandikaulio sąnario struktūra;
• Parkinsono arba Getingtono liga;
• epilepsija;
• sunku priprasti protezas arba petnešos;
• prastos kokybės užpildai.

Psichologinės bruksizmo atsiradimo priežastys yra šios:

• nekontroliuojamas nervinis dirglumas;
• užsitęsusi stresinė situacija (išlaikyti egzaminus, laukimas, sunkumai šeimoje);
• narkotikai, abstinencijos sindromas dėl priklausomybės nuo nikotino ar alkoholio.

Stresas yra dažna dantų griežimo priežastis. 70% visų nustatytų atvejų yra nervinės įtampos ir dažnų išgyvenimų pasekmės. Jautriausi ir emocingiausi žmonės turi didesnę tikimybę susirgti šia problema.

„Blogų įpročių“ formavimuisi įtakos gali turėti ir gyvenimo būdas: alkoholizmas ir rūkymas, nesaikingas antidepresantų vartojimas, didelės kofeino dozės.

Visa tai išprovokuoja galvos smegenų žievės sužadinimą nakties miego metu. Žmogus kenčia nuo nemigos, todėl padidėja bruksizmo rizika.

Koks yra pavojus

Savalaikis gydymas nesukelia nekenksmingų pasekmių:

1. Visų pirma, jaučiasi visą naktį dantimis griežęs pacientas skausmas veido žandikaulių srityjenes veido raumenys ir sąnariai patiria nuolatinę įtampą ir nuo to jie patiria skausmą.
2. Be to, dėl nuolatinio šlifavimo, ištrinamas kramtomas dantų paviršiusjie atsipalaiduoja ir tampa jautrus, kuriame dantenos užsidega, prastėja estetinė dantų išvaizda.
3. Bruksizmas apšvitina skausmais ausyse, žandikaulio sinusuose, pacientas ryte pabunda su galvos skausmu, pamažu pradeda prastėti klausa, pamažu formuojasi veido asimetrija.
4. Žmogus ima kamuoti nemiga, yra nervingumas, dirglumas, pervargimas ir net depresija.

Jei staiga atsiranda pažeidimas su amžiumi, turėtumėte pasitikrinti, nes griežimas dantimis gali rodyti epilepsijos ligą.

Be to, žmogus negali miegoti su kuo nors viename kambaryje, jam sunku kurti šeimyninį gyvenimą. Oficialiai užregistruoti keli skyrybų atvejai būtent dėl ​​sapne girgždančio dantų.

Kaip pačiam nustatyti problemą?

Bruksizmu sergantis žmogus gali ilgai nežinoti, kad sapne griežia dantimis. Jį turėtų įspėti šie lydintys simptomai:

• ryte skauda galvą, kaklą, nugarą, smilkininio apatinio žandikaulio sąnarius, pečius;
• skausmas ausyse ir žandikaulio sinusuose;
• galvos svaigimas ir spengimas ausyse;
• nemiga ir neramus miegas;
• mieguistumas dienos metu;
• dažnas stresas ir depresija.

Šie požymiai rodo ir kitas ligas, tačiau verta atkreipti dėmesį į dantų būklę. Jei jie susidėvėję, pažeisti dantų protezai, pakitęs sąkandis, tuomet yra bruksizmo tikimybė ir verta kreiptis į specialistus.

Terapija – visas priemonių spektras

Bruksizmo gydymas skirstomas į du etapus: odontologinį ir psichologinį, nes šlifavimo priežastis slypi psichologinėje paciento būsenoje, o odontologinė stadija reikalinga norint išvengti pasekmių dantų.

Gydymą galima pradėti savarankiškai, kai reikia kontroliuoti viršutinio ir apatinio žandikaulio suspaudimą. Jie neturėtų liestis, taip sumažinant dantų trintį.

Dantų stadija

Keletą kartų per dieną reikėtų atpalaiduoti raumenis: atverti žandikaulius, suspausti lūpas. Būkite šioje pozicijoje keletą minučių. Jei miegant griežia dantys, šiuos pratimus reikia atlikti prieš miegą.

Galite kontroliuoti bruksizmą dienos metu atlikdami keletą smakro pratimų:

• padėkite galvą tiesiai;
• atpalaiduokite žandikaulį ir atidarykite burną;
• švelniai stumkite smakrą atgal;
• mankštintis prieš veidrodį, kad būtų galima valdyti teisingą viršutinio ir apatinio žandikaulio padėtį;
• pratimą kartokite 15 kartų, norint greito ir norimo rezultato, reikia atlikti bent 3 seansus per dieną – šis pratimas padės koreguoti sąkandį ir atpalaiduoti smilkininį apatinį žandikaulio sąnarį.

Psichologinė stadija

Psichologinis bruksizmo gydymas yra sumažinti paciento stresą. Atsikratyti psichologinio streso padės kasdienis gilus kvėpavimas: įkvėpimas per nosį, o iškvėpimas per burną.

Be to, būtina pacientą apkrauti fiziškai, nes mankšta padės ne tik numalšinti nervinę įtampą ir stresą, bet ir gamins endorfinus. Palanku užsiimti joga – atpalaiduoja visą kūną ir raumenis, taip pat ir veido.

Konservatyvi ir tradicinė medicina

Gydymas vaistais – tai kramtomųjų raumenų aktyvumo sumažėjimas. Čia jie griebiasi raminamųjų ir migdomųjų, magnio ir kalcio, B grupės vitaminų, Botox injekcijų.

Iš liaudiškų bruksizmo priemonių padeda šiltas kompresas smilkininio apatinio žandikaulio sąnario srityje – šiluma atpalaiduoja spazmą ir neleidžia sugniaužti žandikaulių. Taip pat prieš miegą reikėtų kramtyti morkas arba kramtyti gumą, kad raumenys būtų spaudžiami ir nesusitrauktų naktį.

Norėdami išvengti dantų dilimo, jų lūžimo ir dantų protezavimo, galite naudoti ortodontiniai lygintuvai - Tai yra užklotai ant dantų, kad būtų išvengta žandikaulio kontakto.

Prevenciniais tikslais reikėtų normalizuoti psichoemocinę būseną, išmokti savimasažo ir atsipalaidavimo technikų, atsikratyti žalingų įpročių. Tai vienintelis būdas užkirsti kelią problemai, kuri turi destruktyvų poveikį nuostabiai šypsenai.